Šeima kaip šeima: apie Aroną, vyresnįjį brolį pirmiausia sakyčiau, kad jis įsimylėjęs Elizą, merginą iš knygyno, tik paskui pridurčiau, kad yra ješivos studentas, mat palei knygyno vitrinas jis trinasi daug uoliau, nei alkūnėm trindamas rašomąjį stalą.

Mažėlis brolis Tolikas tėra ketverių, visada prisisegęs prie mamos sijono arba sėdi močiutės lovoje ir patenkintas klausosi pasakų. Mano mama – gražuolė, net ir su prie sijono prisiplojusiu broliuku, - visada šypsosi, o jei pamatei ją prikandus lūpą, žinok, kad artėja audra ir tam, kas papuls į audros debesį, gerai nesibaigs.

Geriausiai mamos audras moka nuraminti tėtis, manau, tėčiai tam ir sugalvoti, kad mamos šypsotųsi.