Ne

Man dvidešimt vieneri. Jam – trisdešimt penkeri. Aš niekada nesvajojau ištekėti, įsivaizdavau, kad esu moderni, meniškos prigimties mergina. Bloga buvo vien nuo minties apie

sutartinę santuoką. Norėjau meilės istorijos, tokios, kokia nutiko mano mamai ir tėčiui, kai jie įsimylėjo žaisdami tenisą. Šis vyras jau buvo vedęs. Jis ką tik išsiskyręs.

Ir aš nesutinku tekėti, atmetu jo pasiūlymą. Čiunė pas mus nebesilanko. Toliau gaminu pusryčius ir vakarienes savo broliui. Artėja karas. Mano eilėraščiai vis liūdnesni.

Ar sutinku tekėti?