Ne

Prabyla visiškai išbalęs Aronas. Telshe yeshiva,- sako jis, Telšių ješiva, - joje vis dar vyksta mokslai, visada norėjau studijuoti būtent ten, kur plūsta būsimieji rabinai iš viso pasaulio.

Mums tereikia pasukti į kitą pusę, mums reikia į Lietuvą, visi dabar vyksta į Lietuvą, ir bėgantys nuo nacių ir bėgantys nuo sovietų. Rytų Lenkiją užėmę sovietai uždarinėja visas ješivas, tad studentai perkeliami Lietuvon, vadinasi, ten visi gali gauti prieglobstį. Aronas jau seniai nekalba apie savo Elizą. Elizos tėvas Aroną grūste išgrūdo pro duris: „kad tavo žydiško snukio čia nebematyčiau, tu man dukters negadinsi, tu mano šeimos nepražudysi, šūdinas žydo gabale“. Eliza ne žydė, tad jie niekada nebegalės būti kartu.

Aronas ne tik išblyškęs, jis visiškai pasikeitė – dabar jis nusiteikęs tik mokslams, dabar jis norėtų pasislėpti tarp raidžių, panirti į knygas ir raštų ritinius ir niekada nebeišnerti, o Telšių ješivoje mokslai vyksta dieną naktį be pertraukos, pamainomis studentai ten studijuoja Torą, Telšių ješiva yra tokia pat garsi kaip pasauliečių Oksfordas, važiuokim į Lietuvą, arba bent į Lenkijos Vilnių, Vilnius žydų miestas, savi savų neapleis.