Ne

Bet laikinasis Nyderlandų konsulas laikosi taisyklių. Iš savo tiesioginės valdžios – Baltijos šalių ambasadoriaus - reziduojančio Rygoje Deckerio, jis gavęs pranešimą, kad taip, tikrai į Kurasao salą vizų nereikia, tačiau toje saloje beveik nieko nėra. Švyturys ir... akmenys? Keli namukai ir Gubernatorius, kuris tikrai neduos sutikimo čia apsigyventi naujiems atvykėliams, atplaukiantiems be skatiko kišenėje.

Be to, sovietai Lietuvoje jau paėmė valdžią ir liepia kuo skubiau uždaryti visas užsienio ambasadas bei konsulatus ir visiems užsieniečiams nešdintis lauk. Janui Zwardendijkui liko dirbti mažiau nei du mėnesiai, jis galės pasiimti savo žmoną, tris vaikus ir keliauti atgal į Nyderlandus, ten, tiesa, naciai, bet jis ne žydas, jam didelės grėsmės nacių valdžia nekelia. „Atleisk, vaikeli“, - sako jis Natanui, ir uždaro konsulato duris. „Aš ne vaikelis! Man 23 metai! Sovietai jau uždarė visas ješivas Vilniuje, tuojau uždarys ir Telšių ješivą, visi studentai ir mokytojai bus išvežti! Išvežti į Sibirą arba sušaudyti iš karto!“

Bet konsulato durys nebeatsidaro.