Kilnieji sukčiai
Labai triukšmingas rytas
Škac, Akio, kvailas katine, vėl kūdikio vežimėlis pilnas tavo plaukų, - barasi tarnaitė, ta kvaila kaimietė, - jei ne zitiečių moterys, iki dabar tebestovėtų stotyje plačiom iš siaubo akim, nervingai gniaužydama maišelį su vilnos kojinėmis. O dabar gyvena šiltai, turi savo kambarį su balkonu, turi darbą, - anoks čia darbas, šlavinėti plunksnų šluotele dulkes nuo žalios stalinės lempos, nuo pianino viršaus, stebiu šluotelę jos rankoje kaip šokčiojantį žvirblį.
Kauno žvirbliai yra gražiausia muzika! Bet šeimininkas mano kitaip. Sėdi prie pianino ir kasdien trelina tą pačią „Mergelės maldą“, kartais pagalvoju, ar man nepasimeldus, kad Čiunė pagaliau pagrotų ką nors kita. Vos susilaikau neįkandęs jam į kojos nykštį, bet tik pasitrinu į dryžuotom kelnėm aptemptą blauzdą. Akio, - tomis dienomis sako jis man, - Akio, kvailas katine.
Bet šį rytą kažkas ne taip. Įprastai, jei ne žvirbliai ir ne pianino garsai pro langus, Vaižganto gatvėje labai tylu, bet šį rytą iš lauko girdėti keistas ūžimas. Užšoku ant palangės ir atsargiai ausimis kilsteliu nertą užuolaidą. Lauke, prie vartelių, būriuojasi žmonės. Ištisa ūžianti minia! Nė nepastebiu, kaip šalia manęs išdygsta sunerimęs Čiunė, visiškai suglumusi Jukiko ir ką tik vaikams pusryčius patiekusi Setsuko. Konsulatas atsidaro tik nuo 9 valandos, tačiau pamatę sujudėjusią užuolaidą, lauke stovintys žmonės pradeda garsiai šaukti. Čiunė liepia konsulato vairuotojui Boleslovui išsiaiškinti triukšmo priežastį. Kol Setsuko atsargiai pro užuolaidų tarpelį fotografuoja žmonių minią, grįžta padėtį išsiaiškinęs Boleslovas. „Jie prašo vizų“.
Vėliau viskas vyko kaip sapne: žmonės, žmonės, - mane, katiną, susijaudinę visi pamiršo. Tarnaitė bandė kaip visad, eiti į miestą produktų pietums, bet vos jai prisilietus vartelių, į kiemą plūstelėjo besispraudžiantys pabėgėliai, kuriuos Gudzė ir Boleslovas vos ne vos jėga išprašė atgal į gatvę. Galop į konsulatą buvo pakviesti penki minios atstovai. Jiems vadovaujantis Warhaftigas kiek galima ramiau išdėstė problemą: Lenkijos žydai, pabėgę nuo nacių, dabar turi kuo skubiau bėgti iš sovietų sąjungos, nuo gresiančios tremties į Sibirą, todėl turi gauti tranzitinę Japonijos vizą. Kaip tie du vizas prieš kelias dienas gavę olandai studentai. Jeigu pabėgėliai gaus tranzitines Japonijos vizas, tuomet sovietai (už labai nemažą pinigų sumą) praleis žydų pabėgėlius per savo teritoriją iki Vladivostoko. Tada bus galima pasinaudoti Kurasao vizomis kaip galutiniu kelionės tikslu ir tikrai Japonijoje neužsibūti.
Dvi tranzitinės vizos – normalu, bet lauke prie vartelių nerimauja dviejų šimtų žmonių minia, - kad tokiai masei išduotum vizas, reikia valdžios pritarimo, reikia rašyti prašymą į Tokijų.
Tris kartus Čiunė Sugihara koduotomis telegramomis rašo prašymus savo valdžiai. Leiskite išrašyti tranzitines vizas. Į Lietuvą sovietai įvedė savo kariuomenę, yra suiminėjami visi buvusiai Lietuvai lojalūs žmonės, buvę lietuviai valdininkai, mokytojai, advokatai, lenkų kariškiai, žydų bundistai ir sionistai, į Rusiją vežami ir sušaudomi žydiškų laikraščių redaktoriai, prie Japonijos konsulato per naktis budi ir lūkuriuoja išsigelbėjimo žydų pabėgėlių minia, prašau leidimo jiems išrašyti vizas.
Bet visus tris kartus ateina atsakymas, reiškiantis: ne. Negalima išrašyti vizų tiems, kurie neturi raštiško įrodymo, kad turi garantuotą būsimą gyvenamąją vietą kitoje šalyje nei Japonija. Negalima išrašyti vizų tiems, kurie neturi pakankamai pinigų.
Niekas neturi jokio raštiško įrodymo. Niekas neturi pakankamai pinigų, daugumas tų pinigų neturi visai. Zwartendijko Kurasao viza kainavo 11 litų, tranzitinė Japonijos viza įprastai kainuoja 2 litus. Ir tokia suma tiems, laukiantiems prie vartelių, jau gali atrodyti nemaža. Kad oficialiai patektum Japonijon, reikia tūkstančių. Tūkstančių pinigų.
Čiunė Sugihara vaikšto pajuodęs iš įtampos. Čiunė nebeužmiega naktimis. Žmonės prie konsulato vartelių išvargę ir sušalę – liepos pabaiga, bet vasara šiemet labai vėsi, ypač naktys, - naktimis laukiančius vaiko rusų kareiviai. Jukiko, jo žmona, parašo dar vieną eilėraštį:
Tu rė tų ar ne
Iš ra šy ti tas vi zas
Jis ne be mie ga
Per vi są nak tį gir džiu
Kaip jo lo va de juo ja