Ne

Sugihara paklūsta savo valdžios nurodymams ir neišduoda vizų.

Japonija aiškiai leido suprasti, kad vizų išduoti negalima. Tie žmonės, prašantys vizų, net jei ir sugebėtų nusigauti iki Japonijos, - jų tūkstančiai, kur apgyvendinti tiek žmonių, kuo maitinti tuos žmones? Be to, naujoji sovietų valdžia labai aiškiai pasakė: rugpjūtį reikia uždaryti konsulatą ir išvykti iš šalies. Dabar liepos pabaiga, iki konsulato uždarymo liko pora savaičių. Kitų šalių ambasados jau senokai užsidarė, diplomatai išvyko. Laikas pakuotis daiktus ir galvoti apie ateities darbus. Čiunė atsakingas ne tik už save, bet ir už tris mažus vaikus, kurių vienas visiškas kūdikis, jis atsakingas už žmoną ir už žmonos seserį, jei jis neteks darbo, kaip reikės išmaitinti tokią gausią šeimą? Ir Sugihara nebežiūri pro langą, uždraudžia šeimai ir darbuotojams eiti net į kiemą, stengiasi negalvoti apie čia pat, už tvoros pasigailėjimo meldžiančius vyrus, apie alkanus vaikus ir iš sielvarto nebepastovinčias jų motinas. Kad nesigirdėtų, kas dedasi lauke, jis kuo garsiau pianinu groja „Mergelės maldą“.