Hana, bus gal šešių metukų ir Rivka, aštuonerių. Haną motina nustūmė duobėn nuo liepto prieš pat pasigirstant šūviams ir užvirtusi ant viršaus pridengė savo kūnu. Taip radosi oro plyšelis.

Vakarėjo, šaudytojai ir kalkių barstytojai jau buvo nuvargę ir iš naujo ištroškę, tad skubėjo kuo greičiau baigti kruvinus darbus ir traukti miesto valgyklon, kur jų kaskart kaip užmokestis laukdavo gausiai degtinės ir užkandžių. Naktį, kai šūviai buvo senokai nutilę, Hana išsikapstė iš duobės, vargais negalais išnėrė iš sunkių negyvų kūnų krūvos ir radusi užrakintą daržinę, įlindo ten pro dvi išlaužtas lentas. Ten, įsikasusi po šiaudais, jau tupėjo Rivka, - tai ji išlaužė skylę daržinės sienoje.