Taip
Brolienė sutinka paslėpti mergaites.
Ką veikia tarnaitės brolis tvarte su kastuvu? Iki paryčių jis baigia iškasti tvarto kampe duobę. Vasara, karvės ganosi krūmuose, kiaulę rekvizavo ir išsivežė vokiečiai, tvarte yra vietos. Duobės dugną iškloja lentomis, atneša porą šiaudais kimštų maišų – bus čiužiniai. Mergaites pagirdo pašildytu pienu, paguldo duobėje, ant viršaus užkelia senas duris ir užkreikia šienu.
Naktimis duris nukelia, padeda mergaitėms išlipti, kad prajudintų nutirpusias kojas.
Kiek vėliau, Pasvalio parapijos kunigas išrašo naujus metrikus ir pakrikštija kūdikį. Dabar mergaitės vardu Aldutė ir Valerija, abi gauna lietuviškas pavardes, miestelyje tarnaitė atsargiai prasitaria, kad atvykusios giminaitės našlaitės iš Šiaulių, jei kam kartais parūptų, kodėl tolimame vienkiemyje, kur gyveno seni bevaikiai mažažemiai, staiga atsirado vaikų.
Daug kas miestelyje supranta, iš kur tos našlaitės giminaitės, bet visi tyli. Nemažai šeimų tais metais panašiu būdu įsigijo „giminaičių“.
Malūnininkas turi jauną juodbruvą sūnėną, kuriam liepia visą laiką tarp dantų laikyti papirosą ir kuo mažiau kalbėti – kad nesigirdėtų akcento. Vargonininkas turi garbanotą juodaakę krikšto dukterį – iki tol gyveno vienas. Visi miestelyje susiję kaltės, baimės ir žmoniškumo ryšiais, todėl geriau visiems prikąsti liežuvius, gyventi savo gyvenimus ir leisti kitiems. Gyventi.
Žadeikių miške dar dabar rasite kapą, kuriame - 402 vyrai, 738 moterys ir 209 vaikai.
Tai buvo pati
Holokausto pradžia.